Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių. Arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų, o tai yra 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį.
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 proc. arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei metų pradžioje. Lietuvos nedarbo lygis yra mažiausias iš Baltijos šalių. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.
Netekęs darbo, žmogus
dažnai pradeda galvoti, jog yra nevisavertė asmenybė, negali materialiai
apsirūpinti pats, aprūpinti šeimą. Po beviltiškų, rezultato nedavusių
darbo paieškų jis įgyja nevisavertiškumo kompleksą, tampa aplinkybių
įkaitu. Galvodamas, jog situacijos negali pakeisti, bedarbis nesivargina
imtis ryžtingų sprendimų: tobulinant save, mokantis, ieškant darbo.
Ką studentai veikia
vasarą? Vieni tinginiauja, keliauja, ilsisi, kiti gi – susiranda
sezoninį darbą ir kantriai taupo mokslams uždirbtus pinigus. Kaip
portalui diena.lt pasakojo Kauno darbo biržos statistikė–analitikė Rūta
Šačkienė, šią vasarą jaunimas iki 25 m. daugiausia pageidavo dirbti
padavėjais, pardavėjais ir pagalbiniais darbininkais.
Šią vasarą Lietuvoje,
Latvijoje ir Estijoje HP kartu su portalu „CV Online“ atliktos apklausos
rezultatai patvirtino, kad trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės dėl
darbui palankios aplinkos daugeliu atvejų sutampa. Absoliuti dauguma
lietuvių, latvių ir estų, mano, kad gerai dirbti labiausiai padeda
patogi darbo vieta (96 proc. lietuvių, 97 proc. latvių ir 92 proc.
estų).
Azijos-Europos Fondas
(ASEF) ieško praktikanto, kuris dirbtų viešųjų ryšių departamente.
Praktikantas ieškomas 6 mėnesių laikotarpiui, praktikos pradžia šių metų
rugsėjo mėnesis.
Lietuvos jaunimo
organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija (LR SADM) ir Jaunimo reikalų departamentas prie LR
SADM vykdo jaunimo nuomonės tyrimą apie jaunimo padėtį darbo rinkoje.
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ir iššūkiais
susiduria jaunas žmogus, ieškodamas darbo, siekdamas įsidarbinti ir
darbo metu.
Nors emigracija iš
Lietuvos yra nevienareikšmis procesas, kurį sunku vertinti, tačiau
daugiau ar mažiau sutariama, kad emigracijos pasekmės šiuo metu yra
daugiau teigiamos: mažėja nedarbas, auga atlyginimai. Antra vertus,
ilguoju laikotarpiu gali pasitvirtinti ir itin nepalankūs scenarijai.
Lietuvos darbo birža informuoja, kad nedarbas Lietuvoje per mėnesį išaugo 0,3 proc. ir rugpjūčio pradžioje sudarė 15,3 proc. Pastebima, kad nedarbo rodiklis išaugo dėl to, kad darbo biržas užplūdo
absolventai. Liepos mėnesį kreipimųsi padaugėjo 5,5 proc.
